Drugeliai 2018
Drugeliai 2019
Preilos drugeliai 2017
Šiemet drugiai pozavo nenoriai. Nors ir kaip laksčiau iš paskos su mobiliaku, pavyko pagauti tik 3.
Paprastoji šaškytė. Atkreipkite dėmesį, kad antenos buoželė šviesiai ruda. Taip galima atskirti nuo mažosios šaškytės, turinčios tamsiai rudą buoželę. Iki šiandien nė nežinojau, kad drugiai turi tokį organą :)
Šio melsvuolio pasiglamžiusiu sparnu nepavyko identifikuoti…
Tikriausiai vėl paprastoji šaškytė.
Dar atvirukų
Kęstučio Kasparavičiaus smagias, gražiai iliustruotas ir gerai perkamas knygutes vaikams puikiai atsimenu iš darbo knygyne laikų (jos išleistos net kinietiškai!). O dabar, pasirausus po neseniai atrastų senų atvirukų krūvą, sužinojau, kad jau prieš gerus 30 metų (83-85 m.) jis piešė originalius paveikslėlius naujametiniams ar gimtadienio sveikinimams. Tarp gausybės blizgančių eglutės žaisliukų ir nuvarvėjusių žvakių nuotraukų šio dailininko kūryba atrodo tikrai išskirtinė.
Beje, beieškodama daugiau K. Kasparavičiaus kūrinių, aptikau labai įdomų puslapį lithuaniapostcards.com, kuriame galima rasti daugybę (o gal net visus?!) 1963-91 metais išleistų lietuviškų atvirukų.
Gal kam vokų?
Anais laikais, kai laimingi socialistinių respublikų piliečiai „nešė“ ir „kombinavo“ viską, prie ko tik prieidavo, kuo galėjo šeimą, gimines ir artimuosius pradžiuginti „Lietuvos sąjunginės spaudos“ darbuotojas? Teisingai, knygomis! Ir štai nedidelio 2 kambarių butuko lentynose tvarkingai dviem eilėm susispaudę dulka kokie 1800 tomelių (nesiskundžiu, bet visokių ten Lenino raštų galėtų ir nebūt). O prasidėjusio remonto proga pajudinus apatinių lentynų turinį paaiškėjo, kad tai ne vienintelis sukauptas gėris – atradome krūvas vokiškų ir čekoslovakiškų madų žurnalų, pundus „vintažinių“ atviručių ir pluoštus pageltusių vokų.
Išsiųskite sveikinimą Tarptautinės moters dienos proga!
Naujieji netruks ateiti…
Sveikinimą užrašyti irgi turime ant ko:
Trumpa fantastikos apžvalgėlė
1. Hugh Howey „Šachtą“ perskaičiau labai greitai. Įtraukianti, įdomus pasaulis ir jo taisyklės, įtaigūs ir patrauklūs personažai. Žodžiu, puikiai. Iš karto rezervavau bibliotekoj priešistorę „Pamaina“, tikiuosi, nebus prastesnė.
2. „Kitos knygos“ neseniai išleido A. ir B. Strugackių „Pikniką šalikelėje“, necenzūruotą versiją. Prieš kokius 20 metų jau buvau skaičius, bet nelabai ką teprisiminiau, todėl vėl susiradau lentynoj senuosius „Zenito“ „Neskirtus pasimatymus“. Nors, autorių teigimu, šioje knygoje apysaka buvo negailestingai ir nepateisinamai nuredaguota (plačiau – čia), iš jų pasisakymų atrodo, kad kūrinio esmė išlikusi, o nukentėjo nebent kalbos ar atmosferos įtaigumas (bet jei neturit ar neskaitėt ankstesniojo leidimo, aišku, geriau imti naująjį). Skaitosi lengvai, idėjos – superinės (vien jau toji, kuri davė knygai pavadinimą, ko verta!), veikėjai išskirtiniai, fantastinė dalis originali ir netikėta. Klasika.
3. Trudi Canavan „Juodąjį magą“ leidykla išgyrė kaip fantastikos šedevrą, knygyno, kuriame dirbau, vedėja liaupsino išsijuosus, o aš sugebėjau įveikt tik 100 puslapių… Jei būčiau norėjus pasikankint, gal būčiau ir užbaigus, bet, žinodama, kad čia tik pirma dalis iš knygų serijos, nusprendžiau nebevargti (nors kelios recenzijos ir žadėjo įdomesnę pabaigą). Skaitant viskas atrodė girdėta ir nuvalkiota, kaip sena įgrisusi melodija, nykokos pagrindinės veikėjos tolesnis likimas manęs visai nesudomino, o magijos pasireiškimo idėja tik suerzino primityvumu. Galbūt vertinčiau kitaip, jei tai būtų mano pirma į rankas paimta fantasy knyga. Galbūt.
Preila 2016: saulėlydžiai
Preila 2016: drugeliai
Visus šiuos gražuolius „pagavom“ pakeliui į Vecekrugo kopą.
Įspėjimas: nepaisant kelių valandų, praleistų vartant Povilo Ivinskio ir Jono Augustausko knygą „Lietuvos dieniniai drugiai“ ir spoksant į nuotraukas internete, drugiai gali būti identifikuoti neteisingai.
Admirolas.
Didžiojo perlinuko patinėlis.
Didžiojo perlinuko patelė.
Diena, kaip tyčia
Žingsniuoju sau įkaitusiu šaligatviu į biblioteką, baltos lininės kelnės apie kojas plaikstosi. Ausų būgnelius plėšia „Metallica“, reiškia, nuotaika mano ganėtinai sumauta. Jau iš pat ryto, bandydama palenkti, kad į lango stiklą nesiremtų, nulaužiau gražutėlį šviežutėlį orchidėjos stiebuką… O kur dar visa krūva eilinių smegenis spaudžiančių nesąmonių. Tik staiga kad sudiegs kairę blauzdą! Pirma mintis – skruzdėlė pasidarbavo, antra – raumenį sutraukė, nors jaučiu, kad abu spėjimai pro šalį. Puolu raitot klešnės, o ten – vapsva! Aaa!!! Iš panikos nekordinuotai pliaukšėdama sau per koją kažkaip ją, matyt, numušiau, o gal pati paspruko, laimei, daugiau man geluonies nesuleidusi. Likusį kelią vis vaidenosi, kad kojomis kažkas ropoja, todėl bibliotekos tulike dar pasitikrinau, ar tikrai vapsvos kelnėse nebėra, tik tada lengviau atsipūčiau.
Grįžtu namo, išsirengiu, ir čia – naujas siurprizas! Į dešinę šlaunį įsikibusi erkė!!! Aplink jau paraudę… Aišku, vakarykščio geocachinimo po Kalnų parko krūmynus rezultatas… Vieno nesuprantu, kaip aš jos vakar nepastebėjau, atrodo taip atidžiai viską apžiūrėjau, ir dar nusimaudžiau paskui. Gal kad labai maža… Bet vis tiek, kaip sugebėjau nepamatyt, rankomis braukdama nepajaust?!
Ir dar tik 16 val.! Kas toliau? Dėl visa ko, kojos iš namų šiandien nebekelsiu (ir blauzdą vis dar maudžia).
Beje, iš bibliotekos pasiėmiau Hugh Howey „Šachtą“, o jei šita fantastikos naujiena nepatiktų, dar prigriebiau garantuotai įdomią, jau kartą skaitytą, S. Kingo „Nemigą“.
Medžioklė (06-29)
Tarp mano skaitomų Facebook’o rašinėtojų yra ne vienas gamtos fotografas ir šiaip gyvūnų mylėtojas, todėl pagrindine naujiena tapo žinia, kad bradauskininkų šutvė rytoj eilinį kartą bandys prastumti įstatymą, leidžiantį naudoti naktinius taikiklius medžioklėje. Atseit, nepakankamai dar žvėrių prišaudo… Ko dar užsimanys?! Kad gyvūnai patys ateitų ir pasiprašytų nugalabijami?? Apskritai nesu nusistačius prieš medžioklę, bet, mano galva, teisingiausia būtų leisti naudoti tik lanką ir peilį, bent būtų panašiau į lygias galimybes :-)
UPD. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės!
Atmintukas 