Dar vienas „Genys“

Kas gero (arba nelabai) 30 metų sulaukusiame „Genyje“ pablukusiu viršeliu?
genys85-6
Kitoj pusėj viršelio – M. Vainilaičio eilėraštis „Mūsų birželis“: „Toks žydras, toks aukštas birželio dangus, be jokio niūraus debesėlio (…)“. Čia tai jau tikrai ne apie mūsų birželį, galvojau, žiūrėdama į cepelinų spalvos dangų už lango… Laimė, šiandien jau panašesnė diena :)
Pirmame puslapyje Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga rašoma, kad Tarybinė vyriausybė – gera ir pūkuota (rūpinasi, kad būtų išsaugota taika), o Amerikos prezidentas Reiganas – baisus niekšas (siunčia ginkluotus samdinius, kurie žudo taikius gyventojus…). Va taip va!
Toliau paršiukas Čiukas pasakoja, kaip lankėsi naujoje vaikų poliklinikoje Antakalnyje, „pastatytoje už komunistinių talkų lėšas”. Labai įdomi informacija vaikams, iš tikrųjų :/
Paskui galima paskaityti Jono Šiožinio eilėraščių, Viktoro Miliūno apsakymą „Lauktuvės“ (visai įdomus pasirodė, bet nežinau, kaip baigėsi, nes išplėštas žurnalo vidurys…) ir kažkieno kažkokį apsakymą, kurio, deja, likusi tik antra pusė.
Dar yra Sigito Gedos eilėraščių, informacijos apie vandenį, skaitytojų laiškų (niekad nesuprasdavau, kaip vaikams gali šaut galvon rašyti žurnalui), nejuokingas „Juokų maišelis“ ir tradiciniai smagūs komiksai.
O pabaigai – mano įgarsintas Jono Šiožinio eilėraštis „Milžinukėlis“ (koks žodis!), subalansuotas deminutyvų gerbėjams. :-)

Advertisements

Žvilgsnis į dangų

Vakarai dabar šviesūs ir net 23 val. žvaigždes sunkiai teįžiūrėsi, bet kai kurios planetos matosi kuo puikiausiai. Vakaruose – ryški Venera, nuo jos kiek kairiau ir aukščiau – gerokai blankesnis Jupiteris, o pietuose – dar blausesnis Saturnas. Šiaip jau dangaus kūnų nepažįstu taip gerai, kad visus vardais vadinčiau, bet, laimei, yra tinklapis, pagal kurį planetų buvimo vietą labai paprasta nustatyti.
Venus_globe
Venera (pagal zondų surinktus duomenis kompiuteriu sukurtas vaizdas).