Diena, kaip tyčia

Žingsniuoju sau įkaitusiu šaligatviu į biblioteką, baltos lininės kelnės apie kojas plaikstosi. Ausų būgnelius plėšia „Metallica“, reiškia, nuotaika mano ganėtinai sumauta. Jau iš pat ryto, bandydama palenkti, kad į lango stiklą nesiremtų, nulaužiau gražutėlį šviežutėlį orchidėjos stiebuką… O kur dar visa krūva eilinių smegenis spaudžiančių nesąmonių. Tik staiga kad sudiegs kairę blauzdą! Pirma mintis – skruzdėlė pasidarbavo, antra – raumenį sutraukė, nors jaučiu, kad abu spėjimai pro šalį. Puolu raitot klešnės, o ten – vapsva! Aaa!!! Iš panikos nekordinuotai pliaukšėdama sau per koją kažkaip ją, matyt, numušiau, o gal pati paspruko, laimei, daugiau man geluonies nesuleidusi. Likusį kelią vis vaidenosi, kad kojomis kažkas ropoja, todėl bibliotekos tulike dar pasitikrinau, ar tikrai vapsvos kelnėse nebėra, tik tada lengviau atsipūčiau.
Grįžtu namo, išsirengiu, ir čia – naujas siurprizas! Į dešinę šlaunį įsikibusi erkė!!! Aplink jau paraudę… Aišku, vakarykščio geocachinimo po Kalnų parko krūmynus rezultatas… Vieno nesuprantu, kaip aš jos vakar nepastebėjau, atrodo taip atidžiai viską apžiūrėjau, ir dar nusimaudžiau paskui. Gal kad labai maža… Bet vis tiek, kaip sugebėjau nepamatyt, rankomis braukdama nepajaust?!
Ir dar tik 16 val.! Kas toliau? Dėl visa ko, kojos iš namų šiandien nebekelsiu (ir blauzdą vis dar maudžia).
Beje, iš bibliotekos pasiėmiau Hugh Howey „Šachtą“, o jei šita fantastikos naujiena nepatiktų, dar prigriebiau garantuotai įdomią, jau kartą skaitytą, S. Kingo „Nemigą“.

Advertisements