Nacionalinė viktorina

Ir aš ten dalyvavau, į klausimus atsakinėjau, kur nežinojau – bet ką rašinėjau ir galiausiai nieko nelaimėjau…
Žinia, laimėt ir nesitikėjau :) Rezultatai: 111 taškų (10 daugiau, nei pernai), 47 vieta Lietuvoje (kritau iš 28). Kaip visada, privėliau daug nesąmonių ir sugebėjau neatsakyt į elementarius klausimus.  Štai temoje apie Lietuvą man susišvietė, kad atlikti galima tik dainas ar šokius, todėl vietoj V. Vitkausko įrašiau M. Mikutavičių. Nežinau kodėl, bet vietoje Mažosios Lietuvos įrašiau Klaipėdos kraštą, o iš census niekaip nepavyko išvesti činšo, nors dabar atrodo akivaizdu (kaip ir Omaro Shamshoono sąsaja su Homeru Simpsonu, bet tai nesukliudė man įrašyt Peliuko Mikio…). Iš to streso (nežinau, kuo kitu paaiškinti) užmiršau dainos “Bunda jau Baltija” pavadinimą (ir parašiau “Lietuva, Latvija, Estija”, nes tik šie žodžiai sukosi galvoje). Buratiną atmečiau pasvarsčiusi, kad nu o kaip galėtų toks vardas išpopuliarėti, niekas gi vaikų taip nevadina, ir atsakiau “Pjero” (tipo tokius vardus Rusijoj daug kas turi…). Išbraukiau I. Simonaitytę, bet palikau polką vietoj čardašo. Kažkur užkrito Talmudas, šariatas, Eidrigevičius ir mansarda (įdomi gavosi kompanija). Ir tai dar toli gražu ne viskas, antra tiek liapsusų galėčiau prirašyti… Tiesa, pasidžiaugti irgi turiu kuo: išmąsčiau miestus, stirną ir sudoku, iš kažkokių atminties užkaborių iškrapščiau Panamą (kuri yra graži), Kardiofoną ir Raštikį.
Gal ir keista, bet, nepaisant visų tų paršiukų Čiukų, kuriuos pakišo nuosava smegeninė, dalyvauti buvo smagu, ir jau laukiu kitų metų viktorinos :)

Advertisements

Ką daryt?

Manding, jau minėjau, kad mielai iškeisčiau savo biurokratinį darbą į prasmingesnę ir įdomesnę veiklą. Tokią, kuri teiktų kiek daugiau pasitenkinimo, ir kurioje rečiau pasitaikytų (ar gal apskritai nebūtų!) absurdiškų reikalavimų, raštų dėl raštų ar beprasmių ataskaitų. Idealus atvejis: dirbti su malonumu. Didžiausia problema: kaip tai įgyvendinti? Per 11 m. išbandžiau ne vieną variantą (pastaroji darbovietė – šešta), pradėjau privačiame sektoriuje, paskui dirbau sau, o dabar įklimpau valstybės tarnyboje. Bene labiausiai patiko būti laisvai samdoma vertėja, tačiau pritrūko įgūdžių: verčiau kokybiškai (bent jau negavau nei vienos pastabos), bet per lėtai, kad pakankamai užsidirbčiau (pragyvenimui nebūtų užtekę, jei ne santaupos). Be to, atėjo krizė, ir užsakymų sumažėjo.
Kiek esu skaičiusi ar girdėjusi patarimų, kaip rasti mylimą darbą, visi akcentuoja: darykite tai, ką mėgstate ir ką geriausiai mokate. Kokios jūsų stipriosios savybės? Dėl ko į jus pagalbos dažniausiai kreipiasi draugai? Lengva pasakyti – find your strengths. O jei tokių nėra? Arba jei tos stiprybės nepakankamai stiprios, lyginant su kitų? Jau mokykloje man viskas vienodai gerai sekėsi, bet niekas – išskirtinai. Ir niekas nepatiko taip labai, kad žinočiau – štai čia mano sritis.
Taigi, ką aš geriausiai moku? Pirmiausia, skaityti ir rašyti. Tai bent sugebėjimai, sakysite, penktokai irgi moka. Bet, palyginusi savo ir kolegų gebėjimus, galiu drąsiai sakyti, kad skaitau (suvokiu tekstą) ir rašau (aiškiai, sklandžiai ir taisyklingai dėstau mintis) geriau už daugelį iš jų. Deja, to toli gražu nepakanka, kad rašymu ar skaitymu galėčiau užsidirbti. Kai palyginu savo rašinėjimus su, pvz., “Verslo klasės” straipsniais… Apie redaktoriaus (skaitymo) darbą net nekalbu. Nebent korektoriaus – galėčiau ieškoti, kur kokia raidė praleista, tik ar bereikia dar šiais kompiuterių laikais tokios specialybės? Su kompiuteriais susijusi ir dar viena siaura sritis, kurią jaučiuosi išmananti žymiai geriau, nei kolegos (gal ir be reikalo tuos kolegas, ar tiksliau, koleges, čia visur kaišioju, bet kaip įvertinti savo gebėjimus, jei ne lyginantis su kuo nors, o su kuo turiu, su tuo ir lyginuosi :)) – darbas su “Microsoft Word”. Patarinėju visiems, kas tik paprašo (dažnai), o kartais – net kai neprašo :) Nu negaliu ramiai žiūrėt, kai žmonės su tarpo klavišu pastraipas nuo krašto atitraukinėja…
Ir kas iš viso to? Pasvarstau, padejuoju, bet nežinau, ko imtis…