Ką žinote apie Mianmarą?

Aš tai nedaug. Kažkur pietryčių Azijoje, anksčiau vadinosi Birma. Viskas. Tik tiek būčiau galėjusi papasakoti iki atsiversdama J. Albertyno straipsnį „Verslo klasėje“ apie šią šalį. Ar jį perskaičiusi sužinojau ką nors naujo? Taip, keista būtų, jei nesužinočiau. Bet, deja, be naujos informacijos gavau ir didelę dozę neaiškumo ir pasimetimo: gal jau visai nudurnėjau ir paprasto teksto nebesuprantu?? Pabandysiu paaiškint, iš kur tokios mintys kilo.
Pirmam puslapy autorius rašo apie tai, kad Mianmaras bando eiti demokratijos keliu, „kurį iš paskutiniųjų įsikibusi bando rodyti ir kuriuo siekia vesti naujoji valstybės lyderė“. Kaip smagu, galvoju, prezidentė (ar gal vyriausybės vadovė) – moteris; ar ji sugebėjo pašalinti iš valdžios karinę chuntą? Toliau sužinau, kad ši moteris – Aung San Suu Kyi, Nacionalinės demokratijos lygos, 1990 m. laimėjusios daugumą parlamente, lyderė. Taip pat rašoma, kad ji buvo įkalinta namų arešte nuo 1989 iki 2010 m. Kol kas viskas kaip ir aišku (nors ir labai keista, kad partija, laimėjusi daugumą parlamente, nesugebėjo išlaisvinti savo lyderės iš neteisėto (?), įkalinimo; na bet ten XVII a., tai tiek to). Skaitau toliau: „Minėtoji šalies lyderė, kuri atgavo laisvę 2010-aisiais, po dvejų metų dalyvavo pakartotiniuose rinkimuose ir laimėjo 37 vietas 440 vietų parlamente. Būtent tuo laiku Mianmaras pradėjo eiti demokratijos ir laisvės keliu“. Ką?? Ne tada kai demokratinė partija laimėjo rinkimus, o tada, kai pralaimėjo?? Ar 37 vietos parlamente neatrodo kaip pralaimėjimas? Ir prie ko čia „pakartotiniai“ rinkimai? O kokie buvo pirminiai (eiliniai, ne pakartotiniai)? Ir kaip Aung San Suu Kyi gali būti šalies lydere, jei jos partija pralaimėjo rinkimus? Ar jums aišku? Man tai ne. Gal būtų suprantama, jei sekčiau Mianmaro istoriją nuo kokių 1990 m., bet, deja deja, to nepadariau… Teko kreiptis pagalbos į Vikipediją, kur, pvz., paaiškėjo, kad Aung San Suu Kyi yra opozicijos lyderė. Ar tai lygu „šalies lyderiui“? Man taip neatrodo…
Kaip jau supratot, mano geografijos žinios toli gražu neblizga, bet, kiek bežiūrėjau į žemėlapį, tiek man atrodė, kad Mianmaro ir Bangladešo siena yra vakaruose, o ne pietuose, kaip kad rašoma straipsnyje. Vėlgi, matyt, kažką ne taip suprantu.
O dar iš vėžių išmuša pastraipa apie autobusų vairavimą:
„Autobusą dažniausiai vairuoja trise: (…), o trečias sėdi keleivio vietoje ir žiūri, ar galima lenkti automobilius. Taip yra todėl, kad buvusi britų kolonija susikūrė eismo sistemą kaire puse (aha, kaip Anglijoje, galvoju). Transporto priemonės liko su vairu dešinėje, bet kratydamiesi kolonijos įvaizdžio vietos politikai sugalvojo, kad važiuoti reikia kaire kelio puse.“ What?! Jei „kratydamiesi įvaizdžio“, tai gal važiuojama dešine? Nes jei kaire puse važiuoja, tai ir vairas dešinėje turi būti? Ar čia jau eilinį kartą tikrai nieko nebesuprantu?..

Myanmar

Mianmaro vėliava.

„Geniai“

Tyrinėju apatinėse lentynose susikaupusius makulatūros klodus, išakėtus kadaise čia siautusių kačių nagų. Žurnalus ir vaikiškas knygutes storu sluoksniu nugulusios dar praeito tūkstantmečio dulkės baisiai erzina mano vargšę nosį, ir ji ginasi nuolatiniu čiauduliu… Bet argi tai kliūtis smalsumui?! :)
Daug čia visko randu, bet įdomiausi – „Geniai“ ir „Žvaigždutės“. Atsimenu, kad vaikystėj skaičiau, bet apie ką ten būdavo?..
virselis86-5m
Toks „Genys“ į pašto dėžutes nutūpė prieš 29 m. Viduje radau Zitos Gaižauskaitės, Viliaus Baltrėno ir Dalios Kudžmaitės eilėraščių, pasakojimą apie tai, kaip daromas popierius, straipsnį apie mokslus baigiančius pirmokus, iliustruotą Juozo Šalkausko nuotraukomis (užrašas po viena iš jų – „paprastai pirmokai sėdi tiesiai, taisyklingai“ – aha, kurgi ne, taip ir patikėjom :D), informacijos apie gegutę (juk gegužė!), kelis šiaip rašinėlius. Ir daug daug piešinių. O gale – Micius su Pykštuku ir paršiukas Čiukas! Kiek pamenu, nuo jų ir pradėdavau skaityti. Poeziją praleisdavau (hmmm, maždaug trečdalį turinio, taip išeina :)), bet labai apsidžiaugdavau radus kokį galvosūkį.
Nustebau „Geniuose“ radusi tiek daug žinomų autorių kūrybos (pvz., Vytauto Račicko (bemaž kas antram numery), Martyno Vainilaičio (labai dažnai), Sigito Gedos (irgi daug), Vytautės Žilinskaitės, Valdemaro Kukulo, Gintaro Patacko, Eduardo Mieželaičio, Leonardo Gutausko, Jurgio Kunčino, Jurgos Ivanauskaitės, Romo Sadausko (Romo Sadausko-Kvietkevičiaus tėvo?) ir net Dalios Kutraitės!).
Apskritai „Genys“ man pasirodė visai įdomus žurnalas (nesu tikra, ar taip galvojau ir vaikystėj :)). Net eilėraštukų paskaičiau! Gal norit paklausyti vieno apie šviesoforą? Prašom spausti čia.
O pabaigai – netikėtas paršiuko Čiuko nuotykis tarp žvaigždžių!

ciukas86-4

Rekomendacija

Močiutė vis skundžiasi, kaip sunku jai išsirinkti Jurbarko bibliotekoje knygas – arba skaitytos, arba nuobodžios, tik retkarčiais kokią įdomesnę užtinkanti. Tai aš, nors ir dvejodama, pasiūliau George R. R. Martino sagą pabandyt. Tiesa, perspėjau iš karto, kad yra truputį fantastikos (kaip ir neturėtų kliudyti, nes S. Kingą skaito) ir daug lavonų (žiaurūs tie viduramžiai, nieko nepadarysi…). Nors mūsų skoniai knygoms gan panašūs (anksčiau rekomenduotą S. Larsson „Millennium“ trilogiją prarijo su malonumu), bet vis tiek abejojau, ar patiks – juk močiutei jau 86-eri, ir ji tikriausiai nelabai patenka į tikslinę „Ledo ir ugnies giesmės“ auditoriją.
Pasirodo, veltui dvejojau! Skambina šiandien, sako jau antrą knygą įpusėjusi ir niekaip atsitraukti negalinti :-) Yesss!