Maro diena

Apie ką aš čia? Aišku, kad apie naujausią A. Tapino knygą!
Pirmiausia trumpai: bendras įspūdis geras, skaitymas darbu netapo :-)
O toliau kelios padrikos mintys apie romaną:
Pristatyme autorius minėjo, kad norėjo parašyti veiksmo knygą, perskaitomą vienu ypu, tokią, nuo kurios sunku atsitraukt, o greitai verčiant puslapius galima ir miegoti užmiršti, ir valgyti. Na, bent jau aš taip jo ketinimus supratau :-) Tai va, mano subjektyvia nuomone, ir vėl nelabai pavyko. Tiesa, kaip ir „Vilko valanda“, taip ir šis romanas, skaitosi smagiai ir lengvai, veiksmo tikrai daug, už ilgų aprašymų ar filosofinių pasvarstymų neužkliūsi. Bet trūksta vieno svarbaus (bent jau man!) dalyko, kuris neleistų atsiplėšti – patrauklaus herojaus, už kurį sirgtum kaip už giminę ar draugą, kurio likimas taip jaudintų, kad net ir padėjęs knygą rūpintumeis – o kaip jam ten toliau? Tokius veikėjus, pavyzdžiui, gerai moka kurti S. Kingas. O štai Antanui Sidabrui ar Tomui Mažyliui kažko trūksta… Iš stimpankinio pasaulio gyventojų kol kas man labiausiai patiko Mila, ir „Vilko valandai“ baigiantis jos baisiai gailėjau :( Dar perspektyvūs personažai atrodo N. Tvardauskis ir M.K.Č. su mergaite, tik kad mažai vietos jiems kol kas skirta.
Didžiausias mano nustebimas (nors romane tai tik menka detalė) – poetas Džonas Kitsas. Susiduriu su juo antroje knygoje iš eilės! O prieš mėnesį gal nė girdėjusi nebuvau (taip, taip, išsilavinimo spragos)… Žodžiu, neseniai perskaičiau D. Simmons „Hyperion“, ten šis poetas ir jo kūryba tokie svarbūs, kad net užsimaniau jo eilėraščių paskaityt (deja, lietuviškai nieko neradau, o su originalo kalba kamuotis nesiryžau). Dabar man knieti sužinot, ar A. Tapinui patinka Kitso poezija, ar jis skaitė „Hyperion“, ar gal dėl kažkokios kitos priežasties „Maro dienos“ veiksmas trumpam užsuka į Kitso namą?
Kelios smagios man patikusios smulkmenos: seni pažįstami vyrukai iš Pernaravos (šį kartą net pasižiūrėjau, kur ji yra), Žemaitė, „gydymas“ ir kova su muzika (super idėja!).
Tai ką, kad ir nelabai nekantriai, bet vis tiek lauksiu gal net dar įdomesnio „Šmėklų mėnesio“ ;)

Kvepia knygom

Tai šis laimikis iš knygų mugės taip namus iškvėpino:
1. Beno Glasterio „Geriausias Matijaus paveikslas“ (6 €). Nusprendžiau patikrinti, ar pelnytai močiutė šį romaną išliaupsino.
2. Terry Pratchett „Tik tu gali išgelbėti žmoniją“, „Džonis ir mirusieji“, „Džonis ir bomba“ (visa trilogija apie Džonį Maksvelą). Būčiau pirkus tik pirmą dalį (4 €) pabandyti, bet pardavėja pasiūlė visas už 10 €, tai negi galėjau atsisakyti! Šio rašytojo skaičiau viską, kas lietuviškai išleista (deja, nedaug…), ypač maloniai nustebino „Mažieji laisvūnai“ (ai, galvojau, čia gi vaikams, tai kažin ar bus įdomu… Buvo! Gal kad aš didelis vaikas :)) Tikiuosi, ir šį kartą neteks nusivilti.
3. Andriaus Tapino „Maro diena“ (13 €). Susigundžiau, nors ir brangoka, mano supratimu. Na, bet žinau, kad bus gera pramoga, o dar norisi palaikyt lietuvišką fantastiką (ir apskritai fantastiką). Plius, gavau autoriaus autografą! (Ir net eilė nelabai ilga buvo, gal kokie 5 žmonės.) Rašytojas, beje, kairiarankis :)
4. 8 mielos „Nieko rimto“ atvirutės postcrossing’ui (po 0,3 €).
Didžiausia problema dabar – kur visa tai sudėti? Lentynos pilnutėlės, o ir naujų kabinti nelabai kur yra, tai gal ant grindų reiks pradėt kraut…
Be to, kad nusipirkau ir paskui tampiau šį gėrį, dar paklausiau Kristinos Sabaliauskaitės ir vieno istoriko gan įdomų pokalbį, A. Katkevičiaus, E. Parulskio ir A. Puklevičiaus smagią diskusiją apie detektyvus (jei dar būčiau turėjus pinigų, gal ir kokį detektyvą būčiau nusipirkus :)), sudalyvavau „Maro dienos“ žiūrovų užgrūstame pristatyme (beje, gerbiamas „Verslo klasės“ redaktorius baisiai tyliai šneka; kiti pristatinėtojai net ir per šurmulį kuo puikiausiai paskutinėse eilėse girdėjosi, o jo tik vienas kitas žodis mano ištemptas ausis pasiekė). Minios žmonių, kaip ir kasmet, šiek tiek erzino, bet tinkamai iš anksto nusiteikus, pakenčiama.

Fantastika

Jei kada tenka apsilankyti į Akropolio Maximoje, visada pirmiausiai suku į dešinę „knygų pauostyti“. Prie pat įėjimo pasitinka leidiniai vaikams – pasakos, paveikslėliai, didelės raidės. Bet žiū – o kas gi čia, šalia puikios spalvinimo knygutės?? Ogi storiausi G. R. R. Martin’o „Ledo ir ugnies giesmės“ tomai!.. Atseit, fantastika=pasaka?! O jei ant viršelio drakonas, tai jau čia tikrai vaikams? O koks ten turinys, argi kam įdomu… Bent jau ne Maksimos prekių dėliotojams…

Dovanėlės

Jaučiasi, kad rinkimai artėja – šiandien pašto dėžutėje net dvi staigmenos! LR liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą Šarūnas Gustainis vaišina mus arbata (iš apžiūrėjimo ir pauostymo sprendžiant – žalia, be priedų), o nemėgstamas pretendentas į merus A. Z. siunčia medetkų sėklų, mano nepatyrusiai akiai atrodančių kaip džiovinti kirminukai. Netikėtos praktiškos dovanos, žinoma, smagu, ir jas panaudosim pagal paskirtį, bet negi nei vienas kandidatas nenudžiugins manęs paprasčiausiu kišeniniu šių metų kalendoriuku? Ar čia jau toks atgyvenęs savireklamos būdas?