Motyvacinis rašinėlis

Jei esate teisininkas su 10 metų profesinio darbo stažu ir jums staiga kvoštelėjo, kad norite dirbti knygyno konsultantu, galite parašyti tokį motyvacinį laišką:

Sveiki,

siunčiu Jums savo gyvenimo aprašymą, nes norėčiau dirbti knygyne ir manau, kad tinku šiam darbui. Vaikystėje svajojau būti bibliotekininke ir tik tėvų atkalbėta („ką ten uždirbsi toj bibliotekoj…“) pasirinkau teisę. Anksčiau skaičiau labai daug, dabar, tiesa, šiek tiek mažiau (labiausiai „trukdo“ kompiuteris – ten ir ispanų kalbos gali pasimokyti, ir visokių galvosūkių paspręsti, ir šiaip įdomių straipsnių paskaityti). Bet prie lovos visada guli ne viena pradėta knyga, ir kas vakarą kurią nors atsiverčiu (šiuo metu – A. Mickevičiaus „Ponas Tadas“ ir Dan Simmons „The Fall of Hyperion“). Apskritai domiuosi knygomis, man patinka jas dėlioti, rūšiuoti. Bute, kuriame gyvenu, yra daugybė knygų, lentynose jos sukrautos 2-3 eilėmis, todėl sunku rasti, ko reikia, ir apskritai neaišku, ar kokia nors konkreti knyga čia yra. Todėl ėmiausi sudarinėti kompiuterinį katalogą, kuriame jau surašiau apie 1500 knygų.
Knygos knygomis, pagalvosite, o kaip man sekasi su žmonėmis bendrauti? Man atrodo, kad gerai, bent jau niekas nesiskundė. :-) Turiu nemažai darbo su klientais patirties – 4 metus dirbau notaro biure. Kadangi ilgą laiką ten buvau vienintelė darbuotoja (be notarės), todėl, be dokumentų rengimo, didelę darbo dalį sudarė bendravimas telefonu ar su tiesiogiai besikreipiančiais asmenimis. Jiems reikėdavo paaiškinti notaro paslaugų teikimo sąlygas, suderinti atvykimo laiką ir pan. Tekdavo pasitelkti nemažai derybinių ir įtikinėjimo įgūdžių, kai, pvz., klientas neturėdavo visų reikiamų dokumentų, norėdavo paslaugos tą pačią dieną, o tai būdavo neįmanoma, ar manydavo, kad mokėti reikia per daug… Tokiais atvejais ne visada lengva būdavo išlikti maloniai ir paslaugiai, bet, manau, man dažniausiai pavykdavo.
Apskritai galvoju, kad padėti žmogui išsirinkti knygą yra labai prasmingas darbas ir džiaugčiausi, jei galėčiau jį dirbti. Taip pat manau, kad mano turimos žinios apie knygas, domėjimasis jomis, turima klientų aptarnavimo patirtis prisidėtų prie sklandaus Jūsų knygyno darbo, geros jo atmosferos ir to, kad patenkinti klientai norėtų sugrįžti ir vėl.

Man suveikė, todėl netrukus jau galėsim susitikti knygyne :-)

Advertisements

Vaizdelis

Tuštutėlis Preilos pliažas, leidžiasi auksinė saulė (pirmą kartą per mūsų atostogas ne į debesį!). Aš, melsvai violetinėmis stingstančiomis galūnėmis, susigūžusi ant suoliuko su 5 sluoksniais ne pačių ploniausių drabužių, iš kurių bent vienas megztinis, viena atseit vėjui nepralaidi striukelė ir vienas gerokai per didelis džinsinis švarkas, žiūriu kaip mano kompanionas bando peršokti didžiules bangas, varomas į krantą žvarbaus gūsingo vakario.

Pelėdėju

Išperėjau dar trijulę linksmų pelėdžiukų! :-)
P1120677  P1120679
Kartu su anksčiau išsiritusiais giminaičiais nutūpė visas lentynas ir spokso sau akis išpūtę, snapus išžioję.
Ta proga sugalvojau pažiūrėti, ar daug Lietuvoje pelėdų gerbėjų tarp įmones ir įstaigas steigiančiųjų. Pasirodo, yra (ar buvo, bet jau išregistruoti) 25 juridiniai asmenys, kurių pavadinime yra žodis „pelėda“, dar 16 – „pelėdos“ (iš jų 7 pavardės), 3 – „pelėdų“ ir 5 „pelėdžiukai“ (įvairiais linksniais). Palyginau su katėmis, be konkurencijos karaliaujančiomis internete. Skaičiai visai įdomūs: „katė“ – 11, „katinas“ – 12, „katės“ – 3, „katino“ – 52 (iš jų tik 3 ne pavardės), kitos formos (įskaitant mažybines) – 15 (4 pavardės). Taigi, apibendrinus ir neįtraukus vietovardžių (Katyčių miestelio Šilutės rajone ir Katinų kaimo Panevėžio rajone) bei pavardžių (bent jau tų, kur akivaizdžiai matosi iš pavadinimo), populiarumo konkursą 42:40 laimi pelėdos! Tai bent siurprizas :D
Taip bežaidžiant pasidarė smalsu, kokios Lietuvos vietovės pavadintos pelėdų garbei. Ne tiek ir daug jų – Pelėdnagių, Pelėdinės, Pelėdiškio ir Pelėdkojų kaimai. Be to, Lietuvoje yra net 27 Pelėdų(-os) gatvės (bent jau maps.lt paieškoje tiek radau).

Smulkmena, bet…

Kažkokiu tai būdu sugebėjo mane „Maximoj“ apsvert :( Galvojau, šiais laikais tokių dyvų jau nebūna, todėl pasitikėjau ne savo akimis ir rankomis, o kasininke ir svarstyklėmis. Jau skaičiai kasos ekranėly sukėlė įtarimą – 435 g vaflinių saldainių, nors paėmiau tik porą saujų. Tikrai neatrodė, kad tiek sveria. Nu bet ką aš žinau, gal pojūčiai apgauna. Sumokėjus ir paėjus toliau dar pakilnojau, maišelis lengvas, nu bet negi čia dabar eisi ir sakysi ką, juk negali elektronika meluot. Į salę prie kontrolinių svarstyklių rautis su jau nupirkta preke irgi nei šis, nei tas. Taip ir išėjau… Užtat namie pasvėriau – 150 g! Atrodytų, kas tie 1,3 euro, bet nuotaiką sugadino kaip geri :(