Šiandien Facebook’e daugiausiai aptariama (ir dažniausiai kritikuojama) žinia, kad Seimas po svarstymo pritarė šitam įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo projektui. Aš vis dar tikiuosi, kad galiausiai toks papelijusia senove atsiduodantis absurdas pagrindiniame Lietuvos įstatyme neatsidurs. Pirmiausia, iki priėmimo procedūros pradžios dar turi praeiti ne mažiau 10 dienų, o tada, žiū, jau ir Seimo sesija pasibaigus. Po to, jau rudenį, reikės net 96 Seimo narių daugumos, o žinant kokie ten jie visi pavyzdingi posėdžių lankytojai, tai gal kuris pramiegos, kuris bus išvykęs, kuris susirgęs arba gal net persigalvojęs, ir taip galiausiai balsų pritrūks. O jei net pirmą kartą jų ir pakaktų, jau tuomet tikrai nebebus reikiamos daugumos po 3 mėnesių, naujam ir, tikiuosi, protingesniam Seimui susirinkus.
Ne taip garsiai nuskambėjo, bet dar labiau į tamsiuosius amžius traukia konservatorių, tvarkiečių ir darbiečių balsais, deja, šiandien jau priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Leisti bažnyčios nuomonei lemti tokių klausimų sprendimą!.. XXI amžiuje!! Trūksta žodžių. :(
(Žinau, liberalai neblogai prisikiaulinę, bet ir vėl įsitikinau, kad jie liks mano favoritais ir per šiuos rinkimus.)
Author Archives for lynoja
Islandija – Anglija 2:1 (06-27)
Sunku patikėt, kad rašau apie futbolą. Bet prieš čempionatą irgi mažai kas tikėjo, kad Islandija prasibraus net iki ketvirtfinalio. Facebook’as ošia iš džiaugsmo, po Brexit anglus palaikančiųjų nebematyti. Užtat šaiposi visi išsijuosę:
„Only England could manage to exit Europe twice in one week.“
„Islandai pirmieji pripažino Brexit.“
„Antras Brexit per vieną savaitę.“
Ir dar daaaug panašiam stiliuj. :)
O čia topas apie Islandijos rinktinės sudėtį:
06-26
Jei jokių išskirtinių naujienų nėra, gal galėčiau jas sukurti? Pavyzdžiui: „Lietuvą nusiaubė škvalas!“ Visai tikėtina po karštų dienų :) Vikipedija priminė, kad lyg ir buvau viena ausim girdėjus, bet jau užmiršus, kad škvalas dar vadinamas umaru. Įdomu, ar daug kas taip sako. Bent jau internete tai tikrai nevartoja: „nusiaubė škvalas“ paminėta 329 kartus, o „nusiaubė umaras“ – nė karto („did you mean nusiaubė maras?“, klausia Google).
Asmeninio fronto naujiena – maudymosi sezonas pagaliau atidarytas!
Kaitra (06-25)
Kokios dar gali būti naujienos šeštadienį prie 32 laipsnių karščio?! (Nesiskundžiu, gink Dieve!)
Kas netingėjo, toliau aptarinėjo Brexit galimas pasekmes, o visi kiti skrudo prie jūros ar kitų vandens telkinių. Saulė gi kepino išsijuosus:
Mes tuo tarpu gaivinomės šaltibarščiais, ledais ir arbūzu, ir vėl linksminomės stebėdami lašinių likučius kapojantį genį.
Dar naujų žodžių
Kaip man patinka rasti visokių naujų įdomių žodžių! Štai kokį perliuką aptikau skaitydama Carlos Ruiz Zafón „Vėjo šešėlį“* – drumstelti – (euf.) šiek tiek su garsu išleisti vidurių dujų. :D O va A. Puklevičiaus straipsnyje pralinksmino labai jau daugiaprasmiškai skambantis papistas – uolus popiežiaus politinės veiklos šalininkas.
Dar sugalvojau naują tinklaraščio rubriką – dienos naujiena. Kasdien beskaitinėdama Facebook‘ą ir kitus internetus išrinksiu ir čia užrašysiu kokią nors mano subjektyvia nuomone aktualiausią (ar daugiausiai aptariamą) žinią. Gal po metų bus įdomu prisimint, kas tądien buvo „ant bangos“. Aišku, jei ši rubrika nesibaigs vos tik prasidėjus. :)
Birželio 24 d. naujiena, aišku, Brexit – britai 52 proc. dauguma nusprendė palikti ES. Tikrai maniau, kad sprendimas bus kitoks. Net galvojau, kad galėčiau pastatyti už tai 10 eurų kokioj lažybų bendrovėj. Būtų nuėję mano pinigai šuniui ant uodegos…
*Knyga patiko, nors tikėjausi dar daugiau, perskaičius internete krūvą puikių atsiliepimų.
Kaip aš pretendavau į patarėjus
Laisvalaikiu kartais paieškau darbo valstybės tarnyboje. Visai įdomus procesas, ypač jei nežiūri į jį per daug rimtai. Gali sužinoti apie įstaigas, kurias net neįtarei egzistuojant, ir pažiūrėti, kaip joms sekasi ieškoti ir rasti darbuotojų. Štai Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba ieško patarėjo. Visai nebloga A-13 kategorija, mažas darnus (tikiuosi) kolektyvas (tik 9 eilutės kontaktų sąraše ir net dvi iš jų šiuo metu tuščios), kandidatuosiu! Vienas iš reikalavimų – ne mažesnė kaip 3 metų darbo patirtis teisės srityje. Na, ko turiu, tai turiu, CV jau ir 10 metų to gėrio galima priskaičiuoti. Kadangi tiek daug šiuo atveju nereikia, įrodymui pridedu tik darbo notaro biure, kuriame vargau apie 4 metus, sutartį. VMVT ji tiko, turėtų tikt ir čia. Deja – sulaukiu nurodymo pateikti darbo patirtį patvirtinančius dokumentus. Tikriausiai jie nori įsitikinti, kad tikrai teisinį darbą dirbau, o ne kavutę nešiojau, todėl pridedu dar pareiginius nuostatus, kuriuose išsamiai išvardintos visos mano pareigos ir funkcijos. Bet nusprendžiu dėl visa ko dar pasitikslinti, ar tikrai to jiems reikia. Ir ką gi, paskambinus paaiškėja, kad trūksta pažymos iš darbdavio, patvirtinančios, kad dirbau teisinį darbą! Atseit jie patys nepajėgūs nuspręsti, ar pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų atlikimas yra teisinis darbas, ar ne. Bet tai gali padaryti darbdavys! Pirmą kartą išgirdus tokį reikalavimą (o juk tikrai gerai išnaršiau vtd.lt rekomendacijų tais klausimais skiltį) ir vis dar negalėdama patikėt jo realumu, skambinu šioje srityje labiau pasikausčiusiai draugei. Ką tu, sako ji man, kokios dar pažymos, užtenka darbo sutarties ir pareigų aprašymo. Dar pabandau įsivaizduot kaip nešu notarei pasirašyti popierių su genialiu tekstu, kad tokia ir tokia nuo tada iki tada dirbo TEISINĮ darbą… Na ne, tokiais niekais neužsiiminėsiu. Jei jau ta kontora dabar prisigalvoja tokių kosminių reikalavimų, tai kokio biurokratizmo lygio turėtų būti pats darbas! Taigi pažymos negaunu, konkurse dalyvauti neleidžiama. Na ir kas – paskui tais pačiais dokumentais sėkmingai įrodau teisinio darbo stažą VRM ir LRSKĮ…
O smagiausia, kad ta pati tarnyba vėl ieško patarėjo. Ir net ne vieno, o visų dviejų! Kurgi neieškos, juk nei vienas ano konkurso pretendentas neatitiko reikalavimų. :D Taip pat nieko keisto, kad per 7 paskutinius šios įstaigos skelbtus konkursus pavyko priimti tik 3 darbuotojus… (Konkursų rezultatus, įvedus įstaigos pavadinimą, galima pažiūrėti čia.)
Už lango
Už apmusijusio, seniai plovimo besiprašančio virtuvės lango, ant beržo šakos kabo lašiniai. Kažkada (gal gruodį) tai buvo visai padorus gabaliukas, skirtas zylių racionui paįvairinti (jei saulėgrąžos atsibostų). Dabar gi, tai nuo karščio nuvarvėję ir suodžiais gerokai apsinešę apgailėtini likučiai, toli gražu nepuošiantys vaizdo pro langą. Jau buvau beprisiruošianti juos nuimti, kai vieną rytą žiūriu, ogi lašinius įsijautęs kapoja didysis margasis genys! Darbavosi gal 5 minutes, Š. net spėjo fotiką atsinešt. Visai margasis pablūdo, pamaniau sau, gal nuo vėjo ar šalčio (tądien tebuvo 8° C – vėsoka kaip birželiui). Bet geniui mano manymai nė motais – šiandien jis ir vėl atskrido pataršyti saulėje įšilusių lašinukų. Panašu, teks dar palikti juos kaboti :)
Išmok valstybių sostines lengvai!
Skamba kaip reklama? Taip ir yra :) Memrise.com puslapyje sukūriau kursą „Pasaulio valstybių sostinės“, kuriame galima paprastai išmokti visų (tikiuosi) valstybių sostines lietuviškai. Angliškai tokių kursų marios, o lietuviško iki šiol nebuvo nė vieno. Iš tikrųjų tai dariau sau, bet gal ir dar kam nors pravers. Apskritai, tas memrise – geras mokymosi įrankis, daugiausia taikomas kalboms, bet tinka daug kur.
Oliver Pötzsch „Koriko duktė“
„Jei patiko Umberto Eco „Rožės vardas“, ši knyga jums“, skelbia anotacija ant nugarėlės. Nors tokios skambios frazės man visada kelia įtarimą, ši pasirodė besanti teisinga. Romanas įtraukė ir sudomino, herojai simpatiški, sužinojau šį tą naujo apie budelio profesiją. Tiesa, panašumų su „Rožės vardu“ tik tiek, kad veiksmas vyksta viduramžiais, bandoma išsiaiškinti žmogžudystes, o pagrindiniai veikėjai yra labiau išsilavinę ir ne tokie prietaringi, kaip eiliniai tamsuoliai. Skirtumai žymiai ryškesni: „Koriko duktė“ – paprastas, vienu ypu praryjamas smagus istorinis detektyvas, kur veiksmas veja veiksmą, o „Rožės vardas“ – daugialypis ir sudėtingas kūrinys, kur plačiai aprašoma visuomeninė, religinė ir politinė to meto padėtis, nusikaltimo tyrimą kiek nustumiant į šoną; skaityti sunkiau, bet galima ir kur kas daugiau sužinoti. Man patiko abu :)
Knygų ir muzikos šventė
Knygų mugė, penktadienis, 13.30-20.30.
Buvo smagu, vaikščiojau išsišiepus nežinia dėl ko – ar vien nuo gausybės knygų, ar kad visi aplink (o tų visų tikrai netrūko!) skleidė geros nuotaikos bangas (fluidus, daleles ar ką ten dar). O vaikščiojau, beje, ne tuščiai – lentynose, stalčiuose ir ant spintelės sau vietas jau rado V. Poškaus „Nedingęs Vilnius“ (11 €), R. Gavelio „Vilniaus džiazas“ (5 €), 32 atvirutės su M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijomis (vienos kaina – 0,02 €!!) ir „Skylės“ naujausias albumas „Vilko vartai“ (10 €) – nusipirkt tai nusipirkau, ale paklausyt tai neturiu kuo :D Nieko, nuo trečiadienio jau turėčiau turėt.
Dar užsukau į kelis renginius:
📖 J. Franko „Atsiminimų“ 2 knygos pristatymą. Kaip neskaičiusiai 1 knygos ir apie tą Franką nedaug težinančiai (tik kiek liko galvoj iš L. Briedžio savo ir svetimo Vilniaus), tai dar palyginus visai įdomiai laiką praleidau.
📖 R. Dimos „Vilniaus plovo“ ragavimą (nesusilaikiau :)). Čia ir apie rašytoją, ir apie knygą žinojau tikrai nemažai, galvojau, kad gal bus prėskoka, bet susivalgė skaniai :).
📖 Nežinomas Vivaldžio „Metų laikų“ istorijas. Spėliojau, prie ko čia knygų mugės pagrindinėj salėj klasikinė muzika?! Pasirodo, kompozitorius užrašė ne tik natas, bet ir sonetus, pasakojančius, kas vyksta grojant orkestrui: ar ten upelis čiurlena, ar paukšteliai čiulba, ar audra kyla. Išėjau sužavėta – ir muzika graži, ir istorijos įdomios.
📖 „Bix Ray“ pristatymą. Bix – jėga, bet pasirodymas buvo labai trumpas, 5 ar 6 dainos… O aš mat tikėjausi valandos koncerto :-)
Išrašė vaistukų (čia bandau vaizduot intelektualę ;-)).
Atmintukas 